Pradžiai truputis fizikos/chemijos
Kaitinant skystį, molekulės ima judėti visomis kryptimis vis greičiau ir greičiau. Kai kurios arčiau paviršiaus esančios molekulės įgyja tiek daug energijos, kad išlekia iš skysčio ir sudaro dujas – garus. Didėjant temperatūrai, garavimas intensyvėja. T.y. kuo karštesni akmenys tuo greičiau vanduo virsta garais, tuo didesnė vandens molėkulių sklaida (cheminė dispersija). T.y. vandens garų lašeliai smulkesni ir vadinasi garas švelnesnis ir lengvesnis. Štai kodėl krosnelių “ugnis per akmenis”, kur akmenys įkaista iki raudonumo (580-740 laipsnių -tikrinau ne kart su lazeriniu termometru) jutiminis garas daug švelnesnis nei “buržuikos”-nuolatinio veikimo.
Dėl tos pačios priežasties pačio akmens struktūra mažai įtakoja garo švelnumą. Tiek juodasis vulkanitas (gabro diabazas) tiek išgirtasis žadeitas sudaro panašią garo sklaidą. Labiau reikia kreipti dėmesį į akmens akumuliacines savybes, kurios tiesiogiai priklauso nuo tankio. Jei ribotas akmenų kiekis krosnelėje, rinkites tankesnį akmenį. Pvz.: juodasis vulkanitas(gabro diabazas) 3,1 g; – žadeitas 3,43 g; avietinis kvarcitas 2,68 g; muilo akmuo 2,98.
Jei pasirinkote krosnelę “ugnis per akmenis”, kur vyrauja aukštos temperatūros, reikia rinktis ilgiau tarnaujantį akmenį. Vulkanito, muilo akmens ir žadeito tarnavimo laikas panašus. Tačiau kaina skiriasi kartais. Kvarcitas, leituviški rieduliai čia netinka – greitai dėl aukštų temperatūrų sutrupa, virsdami paprastu žvyru.
Jei pasirinkote nuolatinio veikimo krosnelę, kur akmenys įšyla nuo geležies, o ne nuo tiesioginės ugnies, jau galite rinktis ir dėl akmenų išvaizdos.
TRUMPAI APIE DAŽNIAUSIAI NAUDOJAMUS AKMENIS PIRTYJE
- Juodasis vulkanitas (gabro diabazas)- tai ekologiškas, neturintis porų ir jokių medžiagų neišskiriantis akmuo. Labai gerai įkaista ir greitai atiduoda šilumą, ilgai nesuskyla. Gali būti daug kartų ikaitinamas iki raudonumo. Garas smulkus, lengvas.
- Žadeitas- vulkaninės kilmės pusbrangis akmuo. Įkaista greitai, ilgai tarnauja, garas smulkus ir lengvas. Išskiria silicio rūgštį, turinčią nuskausminantį, antitoksinį, priešuždegiminį poveikį. Ypač švarus akmuo, savo sudėtyje turintis mažiausiai kenksmingų priemaišų (sieros, fosforo junginių).
- Avietinis kvarcitas- kvarcitas gerai įkaista, bet turi didelį minusą. Nuo aukštų temperatūrų greitai, palyginus su kitais pirtyje naudojamais akmenimis, pradeda trupėti.
- Muilo akmuo Talkochloritas- vulkaninės kilmės akmuo. Švelnus ir lengvąs garąs. Šio akmens skleidžiamos spinduliuojamos šilumos bangos ilgis – 8 mikronai. Jis toks pats kaip saulės ar žmogaus skleidžiamos šilumos bangos. Todėl muilo akmens skleidžiamą šilumą kūnas priima kaip natūralų gamtos šaltinį ir, kaitinantis pirtyje, šiluma prasiskverbia daug giliau. Dėl šios priežasties idealiai tinka nuolatinio veikimo krosnelems su atvirais akmenimis.
- Keraminiai akmenys- jie lygiavertiškai naudojami pirties krosnelėse, tačiau nėra iškastiniai, o yra specialiai pagaminami. Pasižymi ypatingu ilgaamžiškumu, greitai įšyla, bet ir greitai atvėsta.
- Lietuviški paprastieji akmenys- geriausia jei renkami ne lauko rieduliai, o lygūs ir glotnūs akmenys iš upės. Tai dažniausiai granitiniai akmenys. Šilumos laidumas prastas, trupa jau prie 300 laipsnių. Dėl savo apvalainų formų mažiau liečiasi su kitais akmenimis, tai atsiliepia šilumai. Vienintelis privalumas – jų nereikia pirkti.
Niekas nedraudžia naudoti skirtingus akmenis pirtims atviroje krosnelėje. Pavyzdžiui, apačioje galite statyti akmenis paprastesnius ir pigesnius, o viršuje brangesnius ir gražesnius.
AKMENŲ SUDĖJIMAS Į KROSNĮ
Skirtingai sudedami nuolatinio veikimo, “ugnis per akmenis” ir elektrinėse krosnelėse.
Nuolatinio veikimo – metalinės krosnelės įkaitina akmenis korpuso plokštumomis, todėl akmenys turi būti sudėti dviem sluoksniais. Prie kaitinamo paviršiaus akmenys turi būti dideli –10–15 cm ir maksimaliai liestis su plokštumomis. Jie gerai sušyla nuo metalo, sukaupia pakankamai šilumos garui. Viršuje susedami smulkesni akmenys 5-7 cm.
Elektrinėse krosnelėse akmenys kaitinami elektriniais šildymo elementais, išdėstomais akmenims skirtame bake nedideliais atstumais vienas nuo kito. Taip užtikrinamas tolygus visų akmenų įkaitinimas. Čia naudojami mažesni akmenys – nuo 5 iki 7 cm. Tuo užtikrinama mažiausia tikimė vandeniui patekti ant elementų.
“Ugnis per akmenis” krosnelėse dedami stambesni akmenis 10–15 cm, nes čia svarbiausia šilumos akumuliacija.
Akmenų priežiūra yra paprasta: kas pusmeti ar metus juos reikia perdėti, pakeičiant suskilusius į sveikus akmenis.
